Kone pagrindinė tema tarp savimi besirūpinančių žmonių yra stresas ir jo valdymas. Šiame amžiuje stresas yra nuolatinis žmogaus palydovas. Jis gali būti ir naudingas, ir žalingas, tuomet, kai tampa nuolatine būsena ir žmogus su juo “susigyvena”. Taip neturi būti, nes tokiu atveju stresas tampa lėtiniu, jį sunku atpažinti ir pašalinti.

Trumpai apie pagrindinį dalyką: kas yra stresas.

Moksliniu požiūriu stresas yra nespecifinių adaptacinių organizmo reakcijų į įvairių nepalankių veiksnių poveikį visuma. Streso metu organizmas gamina hormoną adrenaliną, kuris suteikia žmogui jėgų ir didina gebėjimą susikaupti. Ekstremaliose situacijose stresas netgi naudingas: jis padėjo mūsų tolimiems protėviams pabėgti nuo laukinių gyvūnų, kare taikliai šaudyti į priešą. Tačiau daugumai žmonių streso sąvoka pirmiausia asocijuojasi su nervine įtampa, kurios atsikratyti nėra taip paprasta. Nuolatinė adrenalino ir jo kompaniono – kortizolio gamyba vargina organizmą, eikvoja jo energijos išteklius. Tai nėra greitas procesas, viena įtempta diena vargu ar sukels ligas, tačiau bet kokiu atveju būtina žinoti, kokie yra šios būklės simptomai.

Pagrindiniai streso požymiai yra šie:
miego ir mitybos sutrikimai;
nerimas;
nuolatinis nuovargis;
dirglumas.

Kodėl svarbu atpažinti stresą ir kaip elgtis su juo?

Stresas nėra toks pavojingas kaip, pavyzdžiui, diabetas ar onkologija, tačiau vis tiek negalima užmerkti akių prieš tokią būseną. Trumpalaikis psichoemocinis stresas nepadaro rimtos žalos organizmui, tačiau nuolatinis buvimas strese gali sukelti itin nemalonių pasekmių. Tai apatija, įvairios baimės, nerimas, depresija. Stresas taip pat yra daugelio ligų katalizatorius. Tai širdies ir kraujagyslių, bei kvėpavimo sistemų ligos, odos ligos ir imuninės sistemos problemos. Be to, stresas dažnai tampa virškinimo sutrikimų priežastimi, kai dažnai „nevirškiname“ kažko arba, kai žmogus pradeda „užstrigti“ savo išgyvenimuose.

Stresą patiria visi žmonės: vyrai ir moterys, stiprūs ir silpni, turtingi ir vargšai, ekstravertai ir intravertai. Bet tai nereiškia, kad tokia būsena yra norma. Ilgalaikis emocinis pervargimas gali virsti lėtine forma, todėl vadovautis gerai žinomu principu „tai praeis savaime“ nėra gera mintis.

Todėl svarbu susidoroti su stresu ir delsti neverta, nes lengviau jį įveikti „embrioninėje“ būsenoje, kol nepadaryta rimta žala visam organizmui. Daugelis linkę depresiją periodiškai vadinti išsekimu, tačiau tai netiesa. Depresija yra medicininė diagnozė, liga, kuri dažniausiai  nepraeina savaime ir reikalauja specifinio gydymo. Be būtinos terapijos, depresija sergantis žmogus, negali normaliai dirbti ir bendrauti su artimaisiais, jį nuolat kamuoja apatija, nemiga ir neigiamos mintys, kurios kartais gali baigtis liūdnai.

Užsitęsęs stresas veda į emocinį ir profesinį „perdegimą“. Tuo pačiu tų, kurie linkę į perdegimą, ne tik prastėja darbo kokybė, jie daro neigiamą įtaką kolektyvui, tampa ciniški, negatyvūs ir pesimistai. Nuolatinis bendravimas su tokiais žmonėmis kai kuriuos kolegas gana greitai gali paversti tokiais pačiais „perdegėliais“.

Stresas darbe neretai tampa pagrindine emocinių susirgimų priežastimi. Žmogus būna „priverstas” kęsti perdėtai nemalonų elgesį, priekabiavimą, juo naudojamasi reikalaujant dirbti viršvalandžius. Kartais tiesiog pats darbas tampa našta. Tokios būsenos žmogus tampa beverčiu, jis mašinaliai atlieka pareigas, bendrauja „iš reikalo”, palaipsniui ir pats tampa našta šeimai, artimiesiems. Atlikite testą ir sužinokite savo elgesio tipą stresinėje situacijoje.

Ką daryti? Kas padeda suvaldyti stresą.

Taigi, stresui nepatinka:

Fitoterapija. Nervus nuraminti galite valerijono, melisos, jonažolių arbata. Be to, galite išsimaudyti vonioje su eteriniais aliejais: pavyzdžiui, ylang-ylang, levandos, bergamotės padės sumažinti stresą. O tie, kurie nemėgsta ilgų vandens procedūrų, gali naudotis aromatine lempa.

Fizinis aktyvumas. Atsipalaidavimo treniruotės, tokios kaip joga ar pilatesas. Jos leidžia geriau jausti savo kūną ir taisyklingai kvėpuoti. Be to, fizinis aktyvumas skatina vadinamųjų džiaugsmo hormonų gamybą. Internete yra daugybė nemokamų jogos ir pilateso video pamokų, skirtų įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau norint nepakenkti sau, prieš pradedant užsiėmimus geriau pasikonsultuoti su specialistu. Visada saugūs namuose atliekami yra paprasčiausi raumenų atpalaidavimo pratimai.

Mityba. Dieta ir blogų įpročių atsisakymas visada veiksmingai veikia streso profilaktikai, tik, deja, dažnai manoma atvirkščiai. Kai kurie mano, kad alkoholio vartojimas padeda sumažinti stresą, tačiau iš tikrųjų alkoholis tik laikinai atpalaiduoja, jis aptemdo protą, pakeliui sunaikindamas nervų sistemą. Reikėtų pamiršti ir kitus stimuliatorius – kavą ir energetinius gėrimus. Visiems, kurie linkę stresą mažinti valgydami, patariama iš anksto susiplanuoti savo mitybą ir vesti maisto dienoraštį, kad nekiltų pagundos persivalgyti.

Gyvenimo ir miego režimas. Verta vengti bendravimo su toksiškais žmonėmis, taip pat sunkios muzikos ir žiūrėti (ypač naktį) veiksmo filmus. Nemiga dažnai eina koja kojon su stresu ir taip pat sukelia daug rūpesčių. Norėdami tai įveikti, turėtumėte eiti miegoti tuo pačiu metu ir miegoti bent septynias – aštuonias valandas. Skaitykite “Gero miego gidą”, kuriame rekomendacijos kaip išvengti miego sutrikimų.

 

Keletas paprastų gudrybių padės gana greitai įveikti stresą ir susigražinti teigiamas mintis.

Žinome, kad mūsų kūnas ir protas yra labai glaudžiai susiję. Kai patiriame stresą, mūsų mintys būna įsitempusios, tačiau galite pastebėti, kad įsitempęs ir kūnas. Atrodo, kad esame suspausti į spyruoklę ir pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai atsikratyti šios „spyruoklės” kūne.

Gera praktika – ištiesinti kūną ir pečius, pakelti galvą, atsistoti, jei sėdi, ir pasitempti. Po to galite pastebėti, kad norisi giliai įkvėpti – juk kai patiriame stresą, kvėpuojame sutrumpintu „įkvėpimo – iškvėpimo“ ciklu. Kartais mūsų skruostai ir kaklas parausta – tai ženklas, kad kūnas dirba „maksimaliu greičiu“, bandydamas pats išspręsti sudėtingą situaciją.

Atsitiesus verta kelis kartus giliai ir ramiai kvėpuoti. Ši technika žinoma aršiose diskusijose, kai patariama „nuleisti garą“, lėtai skaičiuoti iki trijų, du ar tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti. Atlikę pratimą nustebsite pamatę, kad reaguojate mažiau įsitempę, nei galėjote prieš porą sekundžių. Jei įmanoma, daugiau vaikščiokite, išeikite į gryną orą, atgaivinkite veidą vandeniu arba drėgna šluoste.

Du dalykai išlieka nepakitę mažinant stresą: sportas ir viskas, kas susiję su vandeniu.
Yra žinoma, kad gyvūnai turi dvi tipiškas reakcijas į stresą: „kovok“ arba „bėk“. Žmogus, instinktų vedinas, elgiasi panašiai. Kova tai mąstymas ir reikiamo sprendimo priėmimas, o bėgant ar sportuojant suveikia kūno fizika.

Bėgdami ir sportuodami išlaisviname įtemptą energiją, „perstatome kūno laikrodį“, tarsi trumpam išslysdami iš stresinės situacijos, suteikiame psichikai laiko pailsėti. Streso metu laikas veikia prieš žmogų, o susikaupusią neigiamą energiją geriausiai išlaisvina sportas ir mankšta. Joga ir meditacija, kaip ir masažas, taip pat ramina.

Vanduo yra veiksminga priemonė kovojant su stresu. Maža to, mūsų organizmą sudaro daugiau nei 2/3 vandens (o smegenys – 80%). Neseniai buvo atlikti tyrimai, kad jei organizmui trūksta 500 mg vandens (mažas buteliukas!), tai gerokai padidina streso hormono kortizolio – lygį.

Pats stresas gali sukelti dehidrataciją, o kai organizmas gauna trūkstamo vandens, įtampa atslūgsta. Prisiminkime, kaip dažnai sunkių užduočių ar derybų metu jaučiamės ištroškę. Ryšys tarp vandens lygio ir streso organizme įrodytas moksliškai. Tereikia prisiminti, kad didelis vandens kiekis apkrauna inkstus ir padidina kraujospūdį. Vanduo – pagrindinis ne tik streso, bet ir virusų priešas. Nieko keisto, kai pakyla temperatūra, gydytojai visada pataria daugiau gerti skysčių.

Be to, naudinga nusiprausti kaitaliojant šaltą ir šiltą vandenį, kuris pašalina veido ir kūno nuovargį. Kontrastinis dušas – ir štai mes jau žvalūs ir su šypsena, lyg varginančios darbo dienos nebūtų buvę. Tačiau dar yra plaukimas baseine ar kitame vandens telkinyje, kuris suteikia kūnui atsipalaidavimo.

Yra tyrimų, patvirtinančių, kad paprastas vandens įsivaizdavimas taip pat mažina stresą. Nenuostabu, kad atostogas praleidžiame prie jūros, ežero ar upės. O maudytis ne visada norime, geriausias poilsis mums yra tiesiog pabūti ir stebėti vandenį gamtoje. Panašiai ramina ir žiūrėjimas į degantį laužą.