Kodėl žmonės manipuliuoja, ar tikrai pažįstame savo artimuosius ir kolegas? Kaip atpažinti manipuliacijos ir apsaugoti savo ribas? Tokie ir panašūs klausimai kyla, kai pastebime, kad šalia esančių žmonių rūpestis nėra nuoširdus, kai pajaučiame, kad čia kažkas ne taip.

Mes visi turime artimųjų, draugų ir kolegų su kuriais kasdien bendraujame. Tai žmonės, kuriems dažnai atskleidžiame savo jausmus, mintis ir lūkesčius. Tačiau kartais mūsų santykiai gali būti paveikti nepastebimų manipuliacijų. Manipuliacija – tai nesąžiningas būdas kontroliuoti, siekiant pasiekti asmeninių tikslų, dažnai ji slepiasi po meilės, rūpesčio ar gerų norų kaukėmis. Dėl to gali būti sunku atpažinti, kada mumis manipuliuojam, ypač kai tai daro žmonės, kuriems patikime.

Ką reiškia manipuliacija?

Manipuliacija nėra tik fizinis ar aiškiai matomas elgesys. Tai gali būti – emocinis manipuliavimas, kur žmogus naudoja kitus žmones, kad pasiektų savo tikslus. Jis dažniausiai visai nesirūpina jų jausmais ir poreikiais. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais: per kaltinimus, gązdinimą, nuolaidų reikalavimą, didesnį pasitikėjimą ar net emocinį šantažą. Manipuliatoriai gali įtikinti jus, kad jie tikrai žino, kas geriausia ir kad jūs be jų pagalbos nesugebėtumėte pasiekti savo tikslų.

Kodėl žmonės manipuliuoja?

Kartais žmonės, kuriuos mes mylime arba dėl kurių gerovės rūpinamės, gali manipuliuoti nesąmoningai. Tai gali atsitikti dėl nesaugumo jausmo, baimės prarasti kontrolę ar net dėl ​​to, kad jie patys negebėjo išmokti sveikų santykių ribų. Jiems gali atrodyti, kad manipuliuodami gauna tai, ko nori, bet ilgainiui tai gali pažeisti pasitikėjimą ir sukelti skausmą tiek jiems, tiek jums.

Kaip atpažinti manipuliaciją?

Dažniausiai pasitaikantis požymis, kai žmonės manipuliouoja, yra pernelyg stiprus emocinis spaudimas. Jie visais įmanomais būdais bando jums įteigti tam tikrus sprendimus per emocijas (pvz., kaltinimus, gėdinimą) ir žinoma, tai gali būti manipuliacija. Jei artimieji arba kolegos nuolat bando įtikinti jus, kad tik jie žino, kas jums geriausia ir bando valdyti jūsų sprendimus, tai gali būti manipuliacija siekiant kontroliuoti ir įgauti dominavimą. Pasitaiko ir emocinio šantažo variantų. Pavyzdžiui, teiginiai kaip „Jei manęs nemylėsi, aš jausiuosi blogai“ arba „Jei tu to nepadarysi, mūsų santykiai pablogės“  ir t. t. Tai yra manipuliacija, nes jie bando pakeisti jūsų elgesį per baimę ir kaltę.

Manipuliatoriai dažnai vengia prisiimti atsakomybę už savo klaidas, kaltindami jus arba kitus. Tai jų silpnos vietos ir visais įmanomais būdais tokie žmonės ieško pagalbos sau, nors teigia, kad nori padėti jums. 

Kaip apsaugoti save nuo manipuliacijų?

  • Nustatykite aiškias ribas. Kiekvienas turi teisę nustatyti savo ribas, net su artimaisiais. Išmokite pasakyti „ne“ ir paaiškinkite, kodėl tai yra svarbu.
  • Būkite sąžiningi su savimi. Atpažinkite, kai jaučiatės spaudžiami ar nesijaučiate gerai dėl tam tikrų veiksmų. Jei kas nors bando kontroliuoti jūsų sprendimus, tai gali būti ženklas, kad reikia peržiūrėti santykius.
  • Neskubėkite priimti sprendimus. Jei jaučiate, kad kažkas bando jumis manipuliuoti, nesileiskite spaudžiami. Pasiimkite laiko ir pagalvokite ar jūsų sprendimas tikrai atitinka jūsų norus, ar tai tiesiog reagavimas į kitų spaudimą.
  • Parama. Jei nesate tikri, tačiau pastebite, kad jumis manipuliuojama, pasikalbėkite su patikimais draugais, pabendraukite su jums patikimais šeimos nariais ar kolegomis, paklauskite kaip jie mato šią situaciją. Kartais išorinis požiūris gali padėti geriau suprasti kas vyksta. 
Supraskite, kad žmogaus pagalba ir noras pakeisti kitą žmogų pagal save yra dvi skirtingos sąvokos, turinčios gilių filosofinių šaknų. Pirmiausia, pagalba kitam žmogui dažnai yra paremta empatija, supratimu ir pagarba jo individualumui. Tai reiškia, kad remiantis jo poreikiais, skatiname jo asmeninį tobulėjimą ir augimą. Ši veikla dažnai yra altruistiška ir siekia bendrojo gėrio, nes pagalba stiprina tarpusavio ryšius ir bendruomeniškumą. Filosofiškai, tai galima sieti su humanizmo principais, kurie akcentuoja žmogaus vertę ir potencialą.
Priešingai, nei pakeisti kitą žmogų pagal save. Tai dažnai kyla iš egoizmo arba kontrolės troškimo. Tokiu atveju asmuo gali manyti, kad žino geriau, kas yra geriausia kitam ir stengiasi pritaikyti savo vertybes, įsitikinimus ar lūkesčius. Tai gali sukelti konfliktų, nes nepaisoma kito žmogaus unikalumo ir jo teisės pasirinkti savo kelią. Filosofiškai, tai gali būti siejama su autoritarizmu arba paternalizmu, kur asmuo laiko save viršesniu ir bando formuoti kitus gyvenimus pagal savo standartus.
Taigi, nors pagalba ir noras pakeisti žmogų gali turėti bendrų bruožų, jų esminis skirtumas slypi požiūryje į kitą asmenį: pagalba remiasi pagarba ir empatija, kai tuo tarpu noras pakeisti kyla iš kontrolės ir dominavimo troškimo. Šis skirtumas atskleidžia gilius etinius ir moralinius klausimus apie asmens laisvę, atsakomybę ir tarpusavio santykius. Todėl verta stebėti, analizuoti ir laiku atpažinti manipuliacijas. Tik stebėdami ir blaiviai mąstydami galime pastebėti kodėl žmonės manipuliuoja, kas juos verčia tai daryti. O supratę kokios yra manipuliavimo priežastys, galime jiems padėti ir išgelbėti santykius.